Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Finansai>Auditas>Vidaus auditas (2)
   
   
   
naudingas 0 / nenaudingas 0

Vidaus auditas (2)

  
 
 
12345678910111213141516171819202122232425262728293031323334353637383940414243444546474849505152
Aprašymas

Įvadas. Audito atsiradimo istorija. Audito reikšmė ir būtinumas. Audito organizavimas ir planavimas. Audito procedūros. Audito darbo dokumentai. Audito įrodymai. Finansinės informacijos patikrinimo testai. Audito įrodymų patikimumas. Audito įrodymų procedūros. Pasirengimas auditui ir audito įrodymų rinkimas. Audito rūšys. Vidaus audito reikalavimai. Vidaus audito statusas. Vidaus audito organizavimas. Vidaus audito planavimas. Vidaus audito vykdymas. Vidaus audito ataskaitos. Vidaus audito tarnybos veiklos vertinimas. Nepriklausomo audito ir vidaus audito panašumai ir skirtumai. Vidaus audito sėkmė: nepriklausomybė ir kvalifikacija. Vidaus auditorių nepriklausomybės supratimas ir įtvirtinimas. Du vidaus audito kokybės užtikrinimo lygiai. Vidaus auditorių kvalifikaciniai reikalavimai. Vidaus auditorių charakterio savybės. Kaip efektyviai atlikti auditą. Vidaus auditas ir vidaus kontrolė. Rizikos įvertinimas. Rizikos analizė. Vidaus audito standartai. Auditoriaus išvada ir ataskaita. Auditoriaus išvados turinys. Auditoriaus išvadų rūšys. Išvados.

Ištrauka

Kad veiktų rinkos ekonomika, labai svarbu turėti patikimą informaciją ne tik apie viso krašto ūkį, bet ir apie kiekvieną įmonę. Tokių žinių pirmiausia reikia įmonės savininkui, kad galėtų nustatyti savo įmonės perspektyvinės plėtros strategiją bei taktiką, pagerinti jos veiklą. Ji būtina ir valstybės institucijoms, kontroliuojančioms ir prižiūrinčioms, kaip ūkio subjektai laikosi mokesčių įstatymų, ar laiku ir teisingai moka mokesčius į valstybės biudžetą. Pagaliau tokios informacijos reikia ir bankams, kitiems paskolų davėjams, draudimo kompanijoms, kad būtų objektyviai įvertinti įmonės mokumas ir išduodamų kreditų grąžinimo tikimybė, nustatyta draudimo rizika. Patikima informacija suinteresuoti ir tiekėjai, ir pirkėjai, investuotojai, kitos įmonės bei organizacijos, turinčios verslo ryšių su kontroliuojama įmone.
Todėl visiškai natūralu, kad visose išsivysčiusiose rinkos ekonomikos šalyse įgyvendinama nepriklausoma privačiose įmonėse vedamos buhalterinės apskaitos patikimumo kontrolė, taip pat valstybės institucijoms tų įmonių pateikiamų finansinių ataskaitų teisingumo kontrolė. Tokia kontrolė tradiciškai vadinama auditu.
Pagrindiniai audito tikslai – išanalizuoti vidaus ir išorės auditą visais reikšmingumo atvejais ir ar auditoriaus darbas yra reikalingas įmonės veiklai patikrinti.
Iškeltam tikslui pasiekti, numatyti šie uždaviniai:
1. išsiaiškinti, ar auditas yra vienas iš svarbiausių ir patikimiausių ekonominės informacijos šaltinių;
2. išnagrinėti, ar auditas yra svarbus įmonės valdymo sistemos elementas;
3. apibrėžti, ar auditas turi didelę reikšmę įmonės veiklos planavimui ir organizavimui;
4. nustatyti, ar auditas yra objektyvus įrodymų rikimo, sisteminimo ir įvertinimo procesas;
5. išnagrinėti vidaus audito etapus, įrodymus, jų veiksmingumą įmonei;
6. apibūdinti auditoriaus reikalingumą organizacijai, jo kvalifikaciją ir būtinumą.
"Auditas – nepriklausomas įmonės, įstaigos ar organizacijos finansinės atskaitomybės patikrinimas ir išvados pateikimas, kai nurodoma ar finansinė atskaitomybė visais reikšmingais atžvilgiais teisingai atspindi įmonės finansinę būklę, veiklos rezultatus ir pinigų srautus ar finansinė atskaitomybė atitinka Lietuvos Respublikos teisės aktus reglamentuojančius finansinę apskaitą ir finansinės atskaitomybės sudarymą, taip pat Lietuvos Respublikos taikomus bendruosius apskaitos principus."

Audito istorija – vienas iš įdomiausių visuomenės ir valstybės istorijos puslapių. Ji glaudžiai susijusi su ūkinės ir buhalterinės apskaitos istorija. Ūkinė apskaita atsirado maždaug prieš 6000 metų. Pirmiausia buvo registruojami ūkiniai įvykiai, galintys turėti teisinių padarinių. Vystantis ūkinei apskaitai atsirado nauja profesija – apskaitininkai, kuriuose rengė specialiosios Egipto ir Mesopotamijos mokyklose. Daugelis ūkinės apskaitos teiginių jau atspindėjo Senojo pasaulio norminiuose dokumentuose, dažniausiai kodeksuose. Apskaitos duomenys buvo plačiai naudojami teismų praktikoje. Apskaita buvo susijusi su dviem kontrolės būdais – inventorizacija ir dokumentavimu.
Nuo XIX a. vidurio Europoje pradėjo steigtis daug įvairių akcinių bendrovių. Apsukriausi šių bendrovių vadovai, su pasamdytais buhalteriais sąmoningai apskaičiuodavo didesnius pelnus ir dividendus, kartu pakeldami akcijų kainą biržoje ir jas parduodavo patikliems pirkėjams. Todėl Europos šalių vyriausybės, siekdamos užkirsti kelią nesąžiningiems sandėriams, pradėjo reguliuoti apskaitos darbuotojų profesinę veiklą. Taigi šalių vyriausybinė politika buvo vienas iš veiksnių, nulėmusių audito atsiradimą ir jo įteisinimą.
Audito atsiradimo pradžia siekia tuos laikus, kai pirmą kartą išsiskyrė interesai tų, kas tiesiogiai valdo įmonę, ir tų kas finansuoja veiklą. Tuo pačiu metu pradėjo atsirasti akcininkų bendrovės, tad auditorius tapo " visuomeniniu kontrolieriumi ", tikrinančiu kompanijos valdybos išorinę atskaitomybę ir atstovaujančiu interesams šalių, kurios suinteresuotos, kad buhalteriniai rodikliai būtų patikimi.
Tačiau pažymėtina, kad audito atsiradimo užuomazgos, jo pradžia siejama ne su vyriausybine politika, o tiesiogiai su įmonės vadovų ir jų akcininkų tarpusavio santykiai. Greitai paaiškėjo, kad įsteigtų akcinių bendrovių vadovų, tiesiogiai valdančių įmonę, ir akcininkų, finansuojančių jų veiklą, interesai gerokai skiriasi. Pirmųjų pagrindinis tikslas yra gauti kuo didesnį pelną ir jį panaudoti savo tikslams, antrųjų - dividendus. Pirmieji derinti šiuos interesus pradėjo buhalteriai, kurių pagrindinis uždavinys buvo garantuoti, kad visi rodikliai apskaičiuoti tiksliai.
Audito tėvyne laikoma Didžioji Britanija. Svarbiausiuose jūrų uostuose maždaug nuo 1790 m. kai kurie buhalteriai jau vertėsi vieša apskaitos praktika. Pirmosios pasaulyje profesinės apskaitos organizacijos pradėjo kurtis Škotijoje 1853 m. Tačiau tikrąją audito atsiradimo data yra laikoma 1854 m. spalio 23 d., kai susiklostė atitinkamos ekonominės sąlygos, kai kapitalu pradėjo disponuoti daugelis didelių ir mažų firmų bei privačių asmenų. Tada, norint pritraukti akcinį kapitalą, tapo būtina patvirtinti savo firmos finansinės atskaitomybės tikrumą ir tikslumą. Tokias garantijas pradėjo teikti vešieji buhalteriai, kurie vėliau buvo pavadinti auditoriais. Jie pradėjo kurti įvairias profesines apskaitos organizacijas, reikalauti šalių vyriausybes įteisinti jų veiklą. ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2006-11-25
DalykasAudito referatas
KategorijaFinansai >  Auditas
TipasReferatai
Apimtis50 puslapių 
Literatūros šaltiniai10
Dydis128.9 KB
AutoriusJovita
Viso autoriaus darbų8 darbai
Metai2006 m
Klasė/kursas3
Švietimo institucijaŠiaulių valstybinė kolegija
FakultetasVerslo ir technologijų fakultetas
Failo pavadinimasMicrosoft Word Vidaus auditas (2) [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Referatai
  • 50 puslapių 
  • Šiaulių valstybinė kolegija / 3 Klasė/kursas
  • 2006 m
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą